bylauti

byláuti, -áuja, -ãvo 1. tr. kalbėti; žr. byloti 1: Ar tu tiki, jog tikrą čion kalbą išgirsi, katrą Ringauds, Utenis ir Vytauts bylavo? A1884,18. 2. refl. bylinėtis: Da bylãvomės apie du metu Gs.